Trys permainų ir pasiekimų dešimtmečiai su „Nemunu“

Autorius Nemunas · 2021 20 gegužės

Prieš tris dešimtis metų įkurta Lietuvos kaimo sporto ir kultūros asociacija (LKSKA) „Nemunas“ šiemet švenčia jubiliejų. Apie tai, kuo ši organizacija prisidėjo prie kaimo sporto ir kultūros vystymo, į ką per tą laikotarpį buvo kreipiamas didžiausias dėmesys ir su kokiomis problemomis susiduriama šiandien, ilgametį „Nemuno“ pirmininką Kęstutį LEVICKĮ kalbino „Ūkininko patarėjo“ korespondentas Juozas SKRIPKAUSKAS.

– Kokios priežastys paskatino kurti asociaciją, vienijančią sporto ir kultūros entuziastus kaime?

– Iniciatorė buvo Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), kuriai tuomet vadovavo ministras Vytautas Knašys. 1991 m. buvo įkurta Lietuvos kaimo sporto klubų sąjunga „Nemunas“, kuri po kelerių metų reorganizuota į asociaciją. Pirmuoju organizacijos prezidentu buvo išrinktas ministras V. Knašys, o mane išrinko asociacijos pirmininku. Svarbiausias asociacijos tikslas buvo padėti kaimo žmonėms turiningai leisti laisvalaikį ir propaguoti sveiką gyvenimo būdą. Manau, kad šiandien tai pasiekta: kultivuojame 16 sporto šakų, mūsų gretose daugiau kaip 10 tūkst. narių, kuriuos vienija daugiau kaip 100 juridinių narių. Tose bendruomenėse, kuriose veikia LKSKA „Nemunas“, kaimo žmonės gali turiningai leisti laisvalaikį, puoselėti bendrystę, o tai – saugumo ir geros kaimynystės pagrindas. Pati asociacija panaudos pagrindais įsikūrusi ŽŪM skirtose patalpose. Nors ministrai ir politikai dažnai keičiasi, ministerijos ir asociacijos santykiai visada buvo geri, tikimės, kad taip bus ir ateityje.

– Plačiau papasakokite, ką asociacija jungia, kokia veikla užsiima.

– Kai kūrėmės, turėjome tik tris sporto klubus: Smalininkų „Nemuną“, Joniškėlio „Mūšą“ ir Vilniaus „Vilnį“. Per tą laiką organizacija išaugo iki 132 narių, o vienu metu turėjome net 160. Pastaraisiais metais mūsų veikloje labai aktyviai dalyvauja kaimo bendruomenės, kiekviename rajone turime jų po vieną, dvi ar net tris. Kiekvienas asociacijos narys nori organizuoti renginį, tad per metus jų susidaro po aštuonias dešimtis, o Lietuvos šimtmečio proga buvo net 100 renginių, todėl iškyla problemų visus juos rengiant. „Ūkininko patarėjo“ tinklinio turnyrus organizuojame 28 metus. Vykdėme ir aktyvią metodinę, užklasinę veiklą, kuravome visas žemės ūkio mokyklas. Būdavo 4 savaitinės pamokos ir du kūno kultūros fakultatyvai, taip užtikrinant bendrabučiuose gyvenančių vaikų užimtumą. Nėra pamokų – yra sporto užsiėmimai. Kai žemės ūkio mokyklas priskyrėtuometei Švietimoministerijai, liko tik dvi savaitinės pamokos ir jokių fakultatyvų. Bet ir vėl rašėme projektus ir per juos vykdėme įvairią veiklą. Esame nepelno siekianti organizacija, negalime užsiimti komercine veikla, tad esame labai susijęsu ŽŪM, o dabar – ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Vien ŽŪM kasmet rašome projektą,numatomeorganizuoti 20–60 renginių. Daug ką mums sugadino pandemija, neaišku, kaip seksis šiemet.

– Kas asociacija yra eiliniam kaimo sporto ar kultūros entuziastui, kur jis dalyvauja ir ko pasiekia?

– Kaimo žmonės laukia mūsų organizuojamų festivalių. Bendradarbiaujame su seniūnais, derinamės su savivaldybėmis. Kaimo seniūnijų varžybos vyksta Palukščio dvare (Raseinių r.), tai vienas didesnių mūsų renginių. Tačiau dėl pandemijos pernai atvyko tik 500 dalyvių, kultūrai buvo skirta vos viena valanda. O taip per dvi dienas vien meno saviveiklai skirdavome16 valandų – scenoje dainuoja ir šoka, o šalia sportuoja.

1995 m. įstojome į tarptautinę sporto ir kultūros asociaciją ISKA, dalyvavome tarptautiniuose sporto ir kultūros renginiuose, konferencijose, seminaruose Danijoje, Belgijoje, Olandijoje, Italijoje, Vengrijoje ir kitose Europos šalyse, taip pat Kanadoje, Brazilijoje, Malaizijoje, Argentinoje. Pas mus svečiavosi delegacijos iš 14 šalių. Vienais metais Marijampolėje turėjome problemų dėl užsieniečių apgyvendinimo. Nors turėjome žemės ūkio mokyklų bendrabučių, tačiau užsieniečiams reikia viešbučių. Tuometis Kūno kultūros ir sporto departamento direktorius Rimas Kurtinaitis taip pat dalyvavo ir buvo nustebęs, kad „Nemunas“ tokį renginį suorganizavo.

– Ar kaime yra gana geros sąlygos vystyti sportą ir kultūrą?

– Problemų kaip ir neturime – sporto bazė yra, sakyčiau, labai gera ir gerai prižiūrima. Varžybas daugiausia rengiame žemės ūkio mokyklų, buvusių technikumų sportobazėje, naudojamės jų sporto salėmis ir stadionais. O kai vyksta festivaliai, pavyzdžiui, Telšiuose pasinaudojome miesto stadionu. Jei reikia, atsivežame ir pasistatome paviljonų.

– Žinant, kad kaime žmonių mažėja, ar tai nesudaro keblumų rengiant sporto renginius?

– Anksčiau mūsų asociacija jungė 23 tūkst. narių (fizinių asmenų), dabar jų likę 10 tūkst. Kaime gyventojų mažėja, užsidaro kaimų mokyklėlės, o jos būdavo labai aktyvios. Kai vykdavo lengvosios atletikos krosas, susirinkdavo ir 800, ir 600 žmonių, dabar susirenka tik 150–200. Todėl reikia ieškoti naujų priemonių, naujų rungčių. Pavyzdžiui, kai Kėdainiuose surengėme Lietuvos virvės traukimo varžybas, dalyvavo ir darželinukai. Specialiai pagaminome lengvesnes virves, atitinkančias jų amžių. Vaikai labai vertina gaunamus medalius, todėl stengiamės kiekvienam įteikti atminimo medalį, tai tampa akstinu dalyvauti ir kitą kartą. Pagyvenusieji dalyvauja šaškių, šachmatų, žvejybos varžybose, jaunimui labiau patinka aktyvios sporto šakos.

Bet kaime žmonių mažėja, todėl dabar, organizuodami renginius, stengiamės sujungti kelias vietoves, kad susirinktų daugiau dalyvių.Rajonuose kyla problemų dėl teisėjų – nemoka rašyti protokolų. Padeda mūsų savanoriai, daugiausia kūno kultūros mokytojai. Tikiuosi, pagelbės jaunųjų lyderių mokymas. Jau turime 48 vaikus, kuriuos siuntėme į Daniją mokytis, ir toje srityje esame vieninteliai Lietuvoje. Vaikai grįžta parengti kaip sporto klubų pirmininkai, kiti sporto srities lyderiai, išmoksta organizuoti renginius, rašyti afišas, pildyti protokolus.

– Šiek tiek užsiminėte, tačiau gal galite plačiau pakomentuoti pandemijos įtaką asociacijos veiklai.

– Šiemet renginiai dar nevyko, o pernai buvo 47, kiti buvo perkelti į vėlesnius metus. Pernykštė veikla prasidėjo tik liepos mėnesį ir buvo labai intensyvi – po 3–4 renginius per savaitgalį, dirbome be atostogų. Į šiuos metus perkelta nemažai pernykščių renginių, planuojami ir nauji. Vyks virvės traukimo, sunkiosios atletikos varžybos, žirgų konkūrai, kaimo seniūnijų varžybos. Laukiame Vyriausybės nutarimo, kiek žmonių leis dalyvauti, kol kas to nežinome.

Šiemet birželio 11 d. planuojama ir ataskaitinė rinkimų konferencija, kuri vyksta kas 5 metus. Keisis visa mūsų valdžia, administracija – ir taryba, ir pirmininkas, ir prezidentas. Asociacijai vadovauju nuo pat jos įsikūrimo, 30 metų. Noriu išeiti, yra jaunų žmonių.

Mūsų karta tarybos posėdį nuotoliniu būdu gali surengti, o konferencijos – ne. Dar tebėra siunčiančiųjų man paraiškas paprastu paštu… Jaunimas ateis su naujomis jėgomis ir idėjomis. Kai kūrėmės, pagrindinis tikslas buvo įtraukti kuo daugiau kaimo gyventojų. Iš pradžių ŽŪM finansuodavo tik ūkininkų, žemdirbių dalyvavimą. O kai išsikovojome, kad leistų dalyvauti visiems kaimo gyventojams, mokytojams ir kitiems, tai pasiteisino. Visi užaugome su LKSKA „Nemunas“ ir dabar išdidžiai vieni kitus vadiname nemuniečiais.

LKSKA „Nemunas“ nuotraukos

nemunas1

Ilgametis „Nemuno“ pirmininkas Kęstutis Levickis.

nemunas

Asociacijos „Nemunas“ veiklos akimirkos.