“ŠIMTMEČIO ŠVIESOJ – MES IR SPORTE, IR DAINOJ…”
“ŠIMTMEČIO ŠVIESOJ – MES IR SPORTE, IR DAINOJ…”
Birželio 9 dienos ankstyvas rytas Kirnaičiuose, visiškai ne toks kaip rugiapjūtės – ne su tamsa ir su rūpesčiu dėl derliaus. Šurmulys ore. Jaudulys toks sumišęs su laukimu. O dar tas ryto vėsos ir dienos karščio grumtynės…
Pavasaris baigės nepastebimai – kiekvienam savo darbai, kiekvienam savi rūpesčiai. Kirnaičiai vasaros pradžią paskelbė triukšmingai – dvyliktuoju tarptautiniu žemdirbių ir kaimo bendruomenių festivaliu “Šimtmečio šviesoj – mes ir sporte, ir dainoj…”. Su tikslu – pabūti, sportuoti, su daina vakarą praleisti, pašokti su kaimynu, galbūt naują draugą susirasti.
Tą dieną tik žengus žingsnį į Kirnaičių parką buvo girdėti kažkoks plazdenimas medžių viršūnėse. Vėliavos. Baltijos valstybių spalvų, Europos sąjungos. Ir dar tų, kurie labai myli kaimą ir jos žmones.
Šalia vėliavų – scenos balti kupolai, tarsi varpinės, iš kurių netrukus pasklis sodrus festivalio balso Joniškio garbės piliečio Juozo Šalkausko žodis. Vėliau – smagūs muzikos garsai, šokių trypsmas ir gerų žmonių sveikinimai.
Kiek atokiau – amatų miestelio vartai. Pro juos tądien pirma įėjo tie, kurie auksines amatininko rankas turi, o tik vėliau ir tie, kam žingeidu jų darbus pamatyti arba nusipirkti ko tik širdis geidžia, kas reikalinga namuose, dovanai ar tiesiog be priežasties, nes tai yra gražu.
Visur visko pilna, veiksmo visur per akis. Ir, rodos, susirinkusieji Kirnaičiuose panirs į malonų chaosą, tačiau ne – įvairiaspalvės bendruomenių vėliavos, susiliejo į bendrą koloną, į bendrą draugystės upę. Iškilmingas maršas, nuotaikinga muzika, smagus juokas ir noras būti kartu. Vieningai, tvirtai bendruomenių eisena prisistatė susirinkusiems prie baltakepurės scenos. Eisena plojimuose ir šypsenų spinduliuose paskendo. Tarsi apsikabino visi, tarsi apglėbė visus po savo skvernu Kirnaičių simbolis – Žemė maitintoja.
Tokioje šventėje, po tokios eisenos ir garbūs žmonės draugystę įprasminti pasveikinimais nori. Ir sveikino: Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas festivalio globėjas profesorius Viktoras Pranckietis, Lietuvos Respublikos Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus, Lietuvos Respublikos Seimo nariai Andrejus Stančikas, Vitalijus Gailius, prof. Arūnas Gumuliauskas, LKSKA „Nemunas“ pirmininkas Kęstutis Levickis, Joniškio rajono savivaldybės meras Gediminas Čepulis ir kiti svarbūs asmenys. Sveikino dovanomis ir gražiais žodžiais ne tik tuos, kurie nusipelnė pagyrų padarytais dideliais darbais, bet ir visus susirinkusius. Uždegta festivalio ugnis ir pakeltos vėliavos, Pauliaus Jurgaičio atlikta festivalio daina liudijo, kad bendruomeniškumas ir bendravimas buvo tas tikslas, dėl kurių daug metų dirba festivalio organizatoriai.
Pakylėti, įkvėpę gryno Kirnaičių oro, bendruomenių stipruoliai kibo į draugiškas sportines varžytuves. Maratonas, olimpinė mylia, paplūdimio tinklinis, parko tinklinis, krepšinis, estafetė, smiginis, šaudymas iš lanko, o dar ir mąstymo varžybos – šaškės, šachmatai… Visur užvirė kova. Nugalėjo visi – ir tie, kurie sportavo, ir tie, kurie palaikė savo kamandos narius – visur buvo jaučiama olimpinio judėjimo dvasia.
Aistros, kunkuliavusios sportinėse varžytuvėse, nurimo kai visus apgaubė muzikos garsai ir šokių verpetai. Klausėmės kaimiškų kapelijų, liaudiškų dainų, įspūdingų šokio ritmų, romansų, dainavome ir šokome kartu su grupėmis “2 Donatai”, El Fuego”, “Top vyrai” ir žinoma – “Rondo”.
O po to… Laužo šviesa, apgaubianti karštos vasaros dienos šilumą ir šventiniai fejerverkai, nušviečiantys dangų ta triukšminga ir palaiminta šviesa, kuri vėl ir vėl leidžia pasinerti į gyvenimo grožio harmoniją. Daug šviesų kaimiškoje prietemoje. Tokia neišdildoma iš atminties festivalio kulminacija, kurioje kiekvienas savaip supranta šilumos ir šviesos žaismą. Bet toji stebuklinga įžanga į naktį, visiems įsirėžė atmintin kaip tarptautinio žemdirbių ir kaimo bendruomenių festivalio “Šimtmečio šviesoj – mes ir sporte, ir dainoj…” finalinis akordas.
Šventės, kaip ir mūsų dienos, jos ateina ir praeina. Lieka įspūdžiai mūsų visų bendruomeniškumo, savito supratimo kas yra gražu, kas pavyko, kas nepavyko, o ir šiaip argi tai yra labai svarbu. Svarbiausia, kad tą dieną galėjome pabūti kartu, pasidžiaugti bendravimu, pažinti kiekvieną gerai nusiteikusį šventės dalyvį. Didžiulė padėka visiems šventės rėmėjams, visiems pagalbininkams, visiems, kurie kartu sugeba prisidėti prie to, kad šventė būtų kuo smagesnė, saugesnė, kad kartą čia atvažiavus norėtųsi vėl kažkada sugrįžti. Nuoširdų ačiū tariame visiems festivalio dalyviams: svečiams, saviveiklininkams, teisėjams, sportininkams, atvykusioms bendruomenėms, amatininkams, pagalbininkams ir visiems, kuriems galbūt tada dar nespėjome padėkoti. Jūs visi kartu sukūrėtė tai, ko Kirnaičių kaimas dar niekada nematė…
Ir taip dar nesinorėjo, kad ši šventė baigtųsi… Nes ir šį kartą galvojome, kūrėme, statėme Jums ir laukėme visų Jūsų. Visus metus. Bendravome ir norėjome dar ilgesnės tos vasaros šelmės dienos, tačiau supratome, kad laikas negailestingai prabėga. Bet juk nepabėgame vieni nuo kitų kažkur toli, todėl pažadėkime, kad ir vėl kažkada būsime kartu. Ten kur šimtmečio šviesoj – mes ir sporte, ir dainoj…
Kirnaičių kaimo bendruomenės tarybos vardu
bendruomenės pirmininkas Kęstutis Ladukas
Nuotraukos Juozo Šalkausko
